Periodontologinis gydymas

Laiku kreiptis į gydytoją yra itin svarbu, nes periodonto ligos neigiamai veikia viso organizmo sveikatą, o nustatyti tikslią diagnozę, įvertinti prognozę ir paskirti tinkamą periodonto patologijos gydymą gali tik gydytojas, ištyręs Jūsų burnos ertmės būklę.

Kas yra periodontas?

Periodontas – tai audinių kompleksas, supantis dantį. Jis susideda iš dantenų, žandikaulio alveolinio kaulo ir danties raiščio. Dantis kaule tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba duobutėje, kuri yra vadinama alveole. Dantenos dengia kaulą ir tiesiogiai susijungia su danties paviršiumi. Tarp dantenų ir danties susiformuoja vagelė, kurios gylis paprastai siekia 1-3 mm. Dantenų vagelė yra natūralus barjeras infekcijos patekimui.

Kodėl išsivysto dantenų uždegimas (gingivitas) ar periodontitas?

Kai paciento individuali burnos higiena nėra pakankama ar taisyklinga, dantų paviršiuose kaupiasi minkštas apnašas, kuriame laikui bėgant mikroorganizmų koncentracija didėja. Jeigu apnašas neišvalomas įprastomis higienos priemonėmis, dantenos paburksta, pradeda kraujuoti – vystosi dantenų uždegimas – gingivitas. Vėliau vyksta minkšto apnašo mineralizacija – jo virtimas akmeniu. Akmuo formuojasi ant dantų ne tik virš dantenų, bet ir po jomis.

Vidinėje apatinių dantų pusėje susiformavę akmenys.

Dėl dantenų uždegimo susiardo periodontologinis raištis ir tarp dantenų ir danties susidaro plyšys, vadinamoji „kišenė“, tad natūralus biologinis barjeras būna pažeistas ir uždegimas pradeda greitai plisti kaule aplink dantį, taip jį tirpdydamas. Kai į patologinį procesą įtraukiamas periodonto raištis ir danties alveolės kaulas – gingvitas virsta periodontitu (tarp žmonių dar vadinama paradontozė).

Ligos paūmėjimo periodu gali formuotis pūlingos išskyros, o kai jos išsiskiria iš kišenių, pacientas jaučia skausmą. Be abejo, pacientas tokius požymius lengvai gali pastebėti, bet tai jau pažengusio proceso simptomai. Jeigu pastebėjote kraujavimą valantis dantis, tai pirmasis simptomas. Vos pastebėjote kraujavimą, kreipkitės į periodontologą nedelsiant, kad kuo greičiau būtų pradėtas gydymas.

Periodontito vystymasis

Kaip nustatyti ligos sunkumą?

Galima išskirti lengvą, vidutinę ir sunkią periodontito formą, kuri priklauso nuo daugelio faktorių. Tik po kvalifikuoto ligos ištyrimo įmanoma nustatyti Jūsų periodonto būklę.
Sveikos dantenos, lengva, vidutinė ir sunki periodontito forma.
Itin sunki periodontito forma, paslankūs dantys pakeitę įprastinę savo vietą.

Periodontito diagnostika

Tam, kad nustatyti tikslią periodontito diagnozę, reikia atlikti nuodugnų ištyrimą: matuojamos dantenų kišenės, įvertinamas kaulo patirpimo kiekis, nustatomas dantų paslankumas. Visi šie duomenys įrašomi į specialų tam pritaikytą periodonto žemėlapį, kuris toliau analizuojamas ir nustatomos problematiškos vietos.
Periodontito “žemėlapis.”
Taip pat daroma panoraminė nuotrauka bendrai kaulo ir dantų būklei įvertinti bei fotografijos ir diagnostiniai modeliai, naudojami tolimesniam gydymo planavimui bei gydymo eigos stebėjimui.
Kadangi periodontito vystymuisi svarbų vaidmenį turi specifiniai mikroorganizmai ir paveldimumas, imamas pasėlis iš periodontinių kišenių tam, kad būtų nustatytas mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Taip pat atliekamas genotipo nustatymo testas, parodantis genetinį polinkį periodontitui.
Rūkymas turi didelės įtakos ligos vystymuisi: pastebėta, kad rūkančių pacientų audinių gijimas yra blogesnis ir atokesni gydymo rezultatai būna žymiai blogesni negu nerūkančių žmonių.
Per pastaruosius 30 metų moksliniai tyrimai įrodė, kad periodonto patologiją skatina kai kurios sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, hipertonija, hepatitas, osteoporozė, imuniteto deficitas. Jeigu pacientas turi bent vieną iš šių ligų, reikalinga to profilio specialisto konsultacija.
Po pilno periodonto ištyrimo gydytojas sudaro tikslų gydymo planą.

Periodontito gydymas

Pirmoji gydymo stadija

Kas atliekama pirmiausia?

Periodontito gydymas pradedamas akmenų ir minkšto apnašo valymu nuo dantų. Tai nechirurginis periodontito gydymas, pacientas privalo odontologijos klinikoje apsilankyti keis kartus su 1-2 savaičių pertrauka. Procedūros gali būti atliekamos naudojant vietinę nejautrą. Pirmojo vizito metu burnos higienistė rekomenduoja higienos priemones ir paaiškina būtinąją burnos higieną namuose.

Kodėl rekomenduojame nuolat lankytis pas burnos higienos specialistą?

Apsilankymo pas burnos higienos specialistą metu pacientui ne tik išvaloma burnos ertmė profesionaliomis tam skirtomis priemonėmis, bet ir apmokoma kokybiškai valytis dantis įvairiomis higienos priemonėmis. Nuolat lankantis burnos higienos procedūroms higienistas gali prižiūrėti, kad pacientas nuolat taisyklingai valytų dantis ir taip apsaugotų burnos ertmę nuo infekcijų tikimybės. Paciento valymo įpročių efektyvumui nustatyti, retkarčiais higienistai naudoja specialią tabletę, kurią pakramčius paciento dantų paviršius nudažomas specialiais dažais, atskleidžiančiais neefektyviai valomas burnos ertmės vietas. Toks higienos patikrinimas visiškai nekenksmingas, nes tabletė gaminama iš natūralių dažų, veikiančių apnašose esančias organines medžiagas, o „nudažytos“ apnašos lengvai nuplaunamos. Nauda taip pat akivaizdi – pacientui veidrodėliu lengvai parodomos sunkiai valymui prieinamos burnos ertmės vietos, į kurias jis turėtų atkreipti didesnį dėmesį.

Ar galima tikėtis visiškai pagyti po pirmojo gydymo etapo?

Po šio etapo turėtų sumažėti ar net visai nustoti kraujuoti dantenos. Dantų paslankumas turėtų sumažėti. Po nechirurginio periodontito gydymo, kuomet nuvalomos apnašos ar spėję susidaryti akmenys, Jūs galite pajusti, kad:
Atsirado arba sustiprėjo dantų jautrumas šaltam, karštam, saldžiam ar rūgščiam maistui. Toks jautrumas yra normali reakcija ir praeina savaime per 2-3 savaites – šiuo laikotarpiu galima naudoti jautrumą mažinančias dantų pastas, dantų paviršius dengiančius skysčius. Jeigu dantų jautrumas pakankamai stiprus ir nepraeina ilgą laiką,rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Šiek tiek apsinuogino dantų šaknų paviršiai, bet tai neturėtų kelti nerimo. Jeigu gydymo pradžioje buvo nustatytos gilios kišenės ir stiprus dantenų uždegimas, dantenų susitraukimas yra neišvengiamas. Svarbiausia suprasti, kad periodontologiniu gydymu bandoma apskritai išsaugoti Jūsų dantis nuo neišvengiamo pašalinimo, tad estetika turėtų būti antraeilis dalykas.
Gana dažnai lengvos ir vidutinės stadijos periodontitas gal būti išgydomas ir chirurginio gydymo neprireikia. Tačiau kai dantenų kišenės yra 5-6mm gylio, chirurginis gydymas neišvengiamas.

Antroji gydymo stadija

Dažniausiai antra periodontito gydymo stadija yra pradedama praėjus apie 3 mėnesiams po pirmosios pabaigos. Šiuo laikotarpiu negilios periodonto kišenės gali išnykti visai, o gilios ženkliai sumažėti. Gydytojas vėl matuoja kišenių gylį aplink kiekvieną dantį ir įvertina pirmos gydymo stadijos rezultatus. Jei gilios periodonto kišenės išlieka, bus reikalingos chirurginės procedūros, vadinamos lopo operacija. Vietinėje nejautroje dantenos atkeliamos ir galima prieiti prie giliai esančių dantų apnašų, kurių nebuvo įmanoma išvalyti atliekant profesionali higieną. Po kruopštaus akmenų išvalymo dantenos susiuvamos.

Ar galima priauginti kaulą, sunykusį dėl periodontito?

Didžiausia periodontito problema yra ta, kad žandikaulio kaulas prie dantų negrįžtamai tirpsta. Laimei, šiandien odontologinės technologijos yra smarkiai pažengusios į priekį ir specialiomis medžiagomis ištirpusio kaulo atauginimas yra įmanomas.
Atauginamas aptirpęs kaulas.
Kaulas yra unikalus audinys. Jis gali būti ataugintas iki normalaus funkcionavimo ir normalios struktūros be jokių randų ir išorinių pakitimų. Kaulas gali galutinai atsigauti per 3-6 mėnesius. Tam naudojami kaulo pakaitalai bei specialios membranos, skatinančios kaulo susidarymą.
Kaulo pakaitalų yra įvairių – sintetinių ir natūralių. Sintetiniai sukurti kaip alternatyva natūraliems, nors pastarieji pasaulyje vis tiek naudojami plačiausiai. Kaulo pakaitalų būna mažų granulių ir gelio pavidalo.

Kaip vyksta kaulo priauginimo procedūra?

Ji yra analogiška periodontologinei operacijai. Atlikus vietinę nejautrą atkeliama gleivinė ir antkaulis, pašalinamas uždegimo pažeistas audinys, nuvalomas šaknies bei kaulinio audinio paviršius ir tada ant kaulo paviršiaus uždedama kaulo granulių ar gelio. Paskui dantenos užsiuvamos ir vienai savaitei uždedamas specialus tvarstis.

Ar gydymo metodas yra patikimas?

Tai šiuolaikiškas gydymo metodas, gydymo metu yra išsaugomas kaulas ir atnaujinama prarasto kaulo dalis aplink dantis. Po procedūros dantys sutvirtėja ir gali tarnauti toliau.

Trečioji gydymo stadija (būklės stebėjimas)

Būklės stebėjimas yra reikalingas, kad išvengti periodontito pasikartojimo. Jei dantų akmenys vėl ims kauptis ant dantų paviršiaus, įvyks dantenų infekcija ir liga atsinaujins. Jei susergama pakartotinai, periodontitas dažniausiai vystosi įpatingai greitai ir gydymas tampa sunkesnis. Kad išvengti pakartotinio dantenų uždegimo, būtina reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną.

Kaip dažnai reikia lankytis burnos higienos procedūrose palaikomajam gydymui?

Po pagrindinio gydymo kurso Jums reikės ateiti vieną kartą per 3 mėnesius arba pagal higienistės nustatytą individualų rekomenduojamą grafiką. Jums visada laiku bus suteikta pagalba ir išlaikysite sveikus dantis, jeigu reguliariai lankysitės pas burnos higienistę.

Kompleksinis periodontito gydymas

Gana dažnai periodonto ligos yra siejamos su kitomis burnos ertmės patologijomis: netaisyklinga dantų padėtimi, dantų trūkumu, daugybiniu ėduonimi ir jo komplikacijomis, sąkandžio deformacijomis po dantų netekimo. Jeigu gydymas apima ne vieną problemą, o turi būti gydomos kelios burnos ertmės ligos – gydymas vadinamas kompleksiniu. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu gydymą gali kontroliuoti periodontologas, ortodontas ir burnos chirurgas.